Kada mokami atostoginiai Lietuvoje?

Atostogos – tai ne tik poilsis, bet ir teisė, kurią užtikrina Darbo kodeksas. Todėl svarbu žinoti ne tik kiek atostogų priklauso, bet ir kada turi būti išmokėti atostoginiai pinigai. 

Nesavalaikis išmokėjimas gali sukelti nesusipratimų tarp darbdavio ir darbuotojo, o kai kuriais atvejais – net pažeisti įstatymus.

Šiame straipsnyje sužinosite:

• kada ir kaip turi būti išmokami atostoginiai,
• kas lemia jų dydį,
• ką daryti, jei jie neišmokami laiku,
• ir kaip viską sklandžiai apskaičiuoti.

Atostoginių išmokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, o konkrečiai – 122 straipsnis, kuriame nurodoma, kad atlyginimas už kasmetines atostogas (t. y. atostoginiai) turi būti išmokamas ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki atostogų pradžios.

Svarbu atkreipti dėmesį į keletą teisinių aspektų:

• Šis terminas yra privalomas, nebent raštu sutarta kitaip tarp darbuotojo ir darbdavio.
• Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojas laiku gautų pinigus, kad galėtų tinkamai planuoti savo poilsį.
• Atostoginių neišmokėjimas laiku gali būti traktuojamas kaip darbo teisės pažeidimas ir užtraukti darbdaviui administracinę atsakomybę.
• Jei darbuotojas naudojasi pinigine kompensacija už nepanaudotas atostogas išeinant iš darbo, ši suma taip pat turi būti išmokėta paskutinę darbo dieną.

Be to, atostoginiai yra traktuojami kaip darbo užmokesčio dalis, todėl nuo jų skaičiuojami visi įprasti mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis (GPM), socialinis draudimas ir pan.

Pagal Darbo kodekso 122 straipsnį, atostoginiai turi būti pervesti darbuotojui ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki atostogų pradžios. Šis terminas galioja nepriklausomai nuo to, ar atostogos prasideda darbo ar poilsio dieną.

Pavyzdys 1: Darbuotojas planuoja pradėti atostogas nuo pirmadienio, liepos 22 d. Darbdavys privalo pervesti atostoginius ne vėliau kaip liepos 19 d. (penktadienį).

Pavyzdys 2: Atostogos prasideda nuo trečiadienio, rugpjūčio 7 d. Tuomet atostoginiai turi būti išmokėti iki rugpjūčio 4 d. (sekmadienio).

Reikia pažymėti:

• Jei terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, išmokėjimas turi būti atliktas dar anksčiau, kad pinigai būtų darbuotojo sąskaitoje laiku.
• Kai kuriais atvejais (pvz., skubiai suteiktos atostogos), darbuotojas gali sutikti su vėlesniu atostoginių išmokėjimu. Tokiu atveju būtina turėti rašytinį darbuotojo sutikimą.

Jeigu darbdavys neišmoka atostoginių nustatytu terminu (t. y. ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas iki atostogų pradžios), tai laikoma darbo teisės pažeidimu. Tokiais atvejais darbuotojas turi kelias aiškias teisių gynimo galimybes.

1. Kreiptis į darbdavį raštu

Pirmiausia rekomenduojama oficialiai kreiptis į darbdavį – raštu arba el. paštu – primenant apie praleistą terminą ir prašant nedelsiant pervesti atostoginius. Dažniausiai tai padeda greitai išspręsti situaciją be papildomų veiksmų.

Patarimas: išsaugokite susirašinėjimus ar el. laiškus – jie gali būti naudingi, jei prireiktų įrodymų.

2. Pranešti Valstybinei darbo inspekcijai (VDI)

Jei darbdavys nereaguoja ar atsisako vykdyti pareigą, darbuotojas gali pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Tai galima padaryti:

• internetu per VDI svetainę;
• elektroniniu paštu;
• fiziškai, apsilankius VDI teritoriniame skyriuje.

VDI turi teisę:

• pradėti tyrimą;
• įpareigoti darbdavį išmokėti atostoginius;
• taikyti administracines nuobaudas už pažeidimą.

3. Kreiptis į teismą

Jei VDI nepadeda arba situacija sudėtingesnė (pvz., neišmokamas ne tik atostoginis, bet ir kitas darbo užmokestis), darbuotojas turi teisę inicijuoti darbo ginčą per:

• Darbo ginčų komisiją prie VDI – tai nemokamas ir dažnai greitas kelias;
• teismą, jei darbuotojas nori ginti savo teises teisiniu keliu.

Darbo ginčo galima reikalauti ir dėl delspinigių – už kiekvieną pavėluotą dieną gali būti priskaičiuojamas tam tikras procentas nuo neišmokėtos sumos.

Atostoginiai apskaičiuojami remiantis darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, kuris nustatomas pagal paskutinių 3 mėnesių darbo užmokestį.

Skaičiavimo žingsniai:

1. Apskaičiuojamas vidutinis dieninis darbo užmokestis:
2. • VDU = per 3 mėnesius gautas DU / faktiškai dirbtos dienos.
     
2. VDU dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus:
3. • Jei darbuotojas eina 10 darbo dienų atostogų, VDU × 10.
     
3. Pridėjus taikomus mokesčius, gaunama suma, kurią darbdavys turi pervesti darbuotojui.

Jei darbuotojas sirgo (biuletenis), VDU gali būti mažesnis, nes laikinojo nedarbingumo laikotarpiai nedalyvauja skaičiavime.

Atostoginių dydį lemia keli pagrindiniai veiksniai:

• Paskutinių 3 mėnesių darbo užmokestis;
• Atostogų trukmė dienomis;
• Darbo grafikas (pvz., ar dirbama ne visa darbo savaitė);
• Ar darbuotojas turėjo biuletenių;
• Papildomi priedai ir priedai, įskaitomi į DU (pvz., priedai už pasiektus tikslus).

Ar galima mokėti atostoginius kartu su atlyginimu?

Ne, pagal įstatymą atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki atostogų pradžios, ne kartu su mėnesiniu atlyginimu.

Ar galima gauti atostoginius vėliau?

Ne, pavėluotas išmokėjimas pažeidžia Darbo kodeksą. Darbdavys gali būti traukiamas atsakomybėn.

Kas nutiks, jei darbdavys nesilaiko terminų?

Darbdavys gali sulaukti skundo į VDI, būti įspėtas ar net nubaustas už darbo teisės pažeidimus.

Rekomenduojame paskaityti:

• Individuali veikla: kaip ją apskaityti?
• Kaip deklaruoti pajamas?

Rivile ERP – tai pažangi verslo valdymo sistema, kuri padeda tiksliai valdyti darbo užmokestį, atostoginius, darbo grafikus ir kitus svarbius personalo duomenis. Jei ieškote sprendimo, kaip efektyviai apskaityti atostoginius ar kitus atlyginimo komponentus, susipažinkite su Rivile ERP galimybėmis čia.